- žibčioti
- žibčióti, -iója, -iójo intr., žìbčioti, -ioja, -iojo BŽ28, OGLII356 1. menkai žibsėti, žibėti: Kas ten taip žibčió[ja], švento Jono vabaliukai gal Krš. 2. tarpais blykčioti: Grioviuose žibčiojo vanduo A.Vien. 3. šiek tiek kartkartėmis blizgėti: Tas piemuo buvo visas sugnaibytas, vienos mėlynės, vienas kraujas, tiktai čia dar akelės žibčiójo Lpl. Pilkšvos akys iš po plataus kaktikaulio žibčiojo ir žiūrėjo į galulaukę, kur sūnus akėja J.Paukš. ^ Akys kaip vilko nakčia žibčioja, bet jų niekas nedaboja KrvP(Pn).
Dictionary of the Lithuanian Language.